Kartkartėmis žemė draba, ir jos drebėjimas pažadina snaudžiantį žmogų. Žmogų, kuris ne tik alina gamtą, bet ir sudeda savo tikėjimą į plytas ir cementą. Tikrąjį saugumą suteikia Tikrasis Aš, ne plytos ir cementas. Galimas daiktas, būtent tai gamta nori tau pranešti.
Žemės drabėjimai, potvyniai ir vulkanai - visa tai grąžina prie tiesos, bylojančios, kad nieko nėra pastovaus, ir saugumo negali suteikti tai, kas laikina. Stichinės nelaimės užgriūna kaip sukrėtimas ir pažadina tave.
Kai tokios katastrofos nutinka, mėginame suvokti jų priežastį, kad galėtume ką nors apkaltinti. Keista, bet radęs, kam suversti kaltę, pasijunti gerai. Tačiau dėl stichinių nelaimių negali nieko apkaltinti. Jos tave ištinka kaip smūgis. Kai esi išmintingas, sukrėtimai gali paskatinti greitą tavo augimą. Be išminties sukrėtimas išprovokuoja tik negatyvą ir depresiją.
Klausimas: Kodėl galmat naikina mažus nekaltus kūdikius?
Atsakymas: Gamta tiesiog atlieka savo darbą. Ji neskirsto į jaunus ir senus. Nejau manai, kad visi tie, kas valgo bambukų ūglius ir kiaušinius ar skina gėlių pumpurus, nėra verti atjautos? Galbūt, galbūt ne! (juokas)
Užuot klausinėję gamtos, atsibuskime ir išvyskime progą imtis tarnavimo, seva. Pažiūrėkime, kas dabar vyksta Gudžarate. Šiandien šimtai tūkstančių žmonių yra įsitraukę į tarnavimo darbus. To nebūtų darę, jei ne žemės drebėjimas. Jei ne jis, nebūtų imtasi Gudžarato pertvarkos. Griūčių dėka regione, kuris nuolatos kentėdavo nuo sausros, atsirado tyro vandens šaltinis.
Išmintinga į žemę žiūrėti kaip į savo mylimąją, Valentiną. Nesvarbu, purto ar laužo, ji vis tiek yra tau brangi. Visuomet matyk, kas gero iš jos ateina.
Kartais keturi elementai, skirtingi negu erdvė, sukelia neramumų. Jeigu priklausai nuo jų malonės, jie supurtys tave ir sugrąžins atgal į erdvę.
Atrask saugumą vidinėje erdvėje. Tai yra dvasingumas.
