Tas, kuris yra pilnai nušvitęs neturi nei poreikių, nei atsakomybių. Taip pat tas, kuris yra neveiklus, neturi nei poreikių, nei atsakomybių. Tarp šių dviejų kiekvienas turi kažkokius poreikius ir tam tikras atsakomybes.
Jei atsisėdęs ir užrašęs visas savo atsakomybes ir visus savo poreikius atrastum, kad tavo poreikiai yra didesni už tavo atsakomybes, tada gyvenimas ves į kančią.
Bet jei tu prisiimi daugiau atsakomybės ir turi mažesnius poreikius, tada būsi laimingas.
Tai yra paslaptis.
Kai tavo poreikių yra daug, ir tu susitelki tik į savo poreikius ir neprisiimi atsakomybės, tu išlieki nelaimingas; tu toliau bambi ir skundiesi.
Kai prisiimi daugiau atsakomybės, ir tavo poreikių yra mažiau, viskas paprasčiausiai ateina pas tave - entuziazmas, laimė, kūrybiškumas, kt.
Dabar kyla klausimas: kas, jei žmogus yra alkamas? Jei žmogus yra alkanas, jis turi valgyti. Jei žmogus yra ištroškęs, jis turi gerti. Tai yra fiziniai poreikiai.
Sakau tau, tavo kūnas priklauso šiai Žemei, ir Žemė pasirūpins juo. Tu priklausai Dieviškajam, ir Dieviškasis pasirūpins tavimi.
Iš tiesų Dieviškasis rūpinasi tavimi.
Skirk, kad tu esi atskiras nuo savo kūno. Kai tik tai padarysi, tu matysi, kad priklausai Dieviškajam, ir tada tavo šypsena tampa nuolatine.
