Satvinis protas, satvinis intelektas, kai jis išaušta, tai yra vadinamas Satva Šudhi. Kai grynas intelektas išaušta tavyje, jis atneša milžinišką laisvę iš vidaus; laisvę nuo fizinio šlamšto, laisvę nuo emocinio šlamšto ir laisvę nuo sąvokinio šlamšto.
Mes sukuriame tiek daug šlamšto savo galvoje. Mes manome, kad žmonių prigimtis yra tokia ar anokia, kai ji gali nebūti tokia. Ir mes manome, kad žmonės veiks ar reaguos vienokiu ar kitokiu būdu. Kodėl taip turėtų būti?
Gyvenimas turi daug staigmenų tau. Kartais tu galvoji, kad kas nors yra tavo labai geras draugas, ir staiga tu apsisuki ir matai, kad labai geras draugas sukuria tau daug rūpesčių. Kiek iš jūsų tai patyrė? (Daugelis pakelia rankas)
(Šri Šri atsako juokdamasis) Pažiūrėkite į tai.
Nes tai yra Viena sąmonė, kuri suka visą vairą, suka visą visatą.
Tas, kuris patiria visa tai širdyje ir jaučia ją savyje, sako: “Aa! Laisvė! Dabar man nereikia sėdėti ir galvoti apie tą asmenį ir tą vaikiną, ir tą ponią, ir tą asmenį.”
Visa tai užima tavo galvą. To neturi nutikti. Viskas yra Viena Sąmonė. Kiekvienas yra vienos mažos lėlės, šokinėjančios aukštyn ir žemyn, veikiančios taip ir anaip, piršto dalis, ir jų karma verčia juos visus veikti.
Ar šios žinios neatneša laisvės? Begalinės laisvės!
Taigi, kokios rūšies laisvę jos atneša? Jos atneša laisvę nuo troškimų, jos atneša laisvę nuo bjaurėjimosi.
Kai tu žinai tai, fiziniame lygyje visi alkoholio, narkotikų, ir visų šių nesveikų priklausomybių troškimai, kuriuos mes sukūrėme savo prote tiesiog atkris. Tada emocinis šlamštas - Tas asmuo pažiūrėjo į mane, ir tas asmuo nepažiūrėjo į mane. Aš myliu ją, ir ji neatsakė man. Prieš tai, jie rodė meilę man, bet dabar, kas nutiko jiems visiems - visų šių dalykų nenutiks. Šis emocinis šlamštas, kurį mes slepiame savo galvoje, bandydami įrodyti savo meilę ir prašydami kieno nors kito meilės įrodymo, visa tai atkris.
Tada sąvokinis šlamštas. Stori tomai prirašyti; tiek daug knygų parašyta, viskas apie sąvokas. Tai tarsi asmuo, kuris niekada nematė dramblio, rašytų tomus apie dramblį.
Tik įsivaizduok, nebuvo net televizijos, jis matė tik dramblio paveikslą, ranka nupieštą apmatą, ir jie rašo tezes apie dramblius, jo elgesį ir kaip su juo reikėtų elgtis. Būtent tokia yra situacija.
Žmonės, kurie turi mažiausią supratimą apie sąmonę, rašo knygas ir knygas, ir tomus, ir jos taip pat tampa geriausiai perkama knyga! Tai yra juokingiausia to dalis. Taigi tu įgyji laisvę nuo sąvokinio šlamšto - klausytis to asmens, ano asmens ir kito asmens, ne!
Viskas sudaryta iš Vieno.
Ar tai nėra gražu? Labai puiku!
