Mūsų sąmonės viduje dašavatar (dešimt įsikūnijimų) yra amžinai nuolat.
Kai sąmonė prabudusi, žinios sukilusios, tada Matsja (žuvis) įsikūnijusi; kai tos žinios pastovios, tampa tylios, tada Kurma (vėžlys) šsikūnija; protas išvalytas. Seni įvykiai, kurie mus neramino, jie išvalomi, Vara (šernas) įsikūnija. Kada švytėjimas pasireiškė su daug traukos ir galios, tada pasirodė jautrumas, ir Narasimha (pusiau žmogus-pusiau liūtas) įsikūnija.
Vaman, kuris yra labai gražus, ypatingai gražus, Jis sunaikina pasipūtimą. Toks yra grožis. Patrauklumas yra tas, kuris sunaikina pasipūtimą. Nesvarbu, kiek daug pasipūtimo yra, jis subyra.
Jei nori sudaužyti ego asmenyje, tada daryk tik vieną dalyką - rodyk jam ypatingai gražų daiktą. Matant tą ypatingai gražų objektą, situaciją arba asmenį, pasipūtimas subyra. Vaman įsikūnijimas yra tas, kuris sunaikina pasipūtimą.
Parašuram yra tas, kuris priima viską. Ram įsikūnijime yra mirtingumas. Jei gyvenime nėra moralės, tu būsi nemalonus visuomenei, ir vargas sau. Tačiau, jei tu tik lieki padorume, tu nesugebėsi švęsti. Jei nesugebi patirti begalinės savo sielos prigimties, tu tapsi prislėgtas.
Krišnavatare šventimas pilnas. Bet kurioje situacijoje mes galime švęsti - tokia yra žinia. Ir kartu su šventimu turi būti tyla, tapk patenkintas savy tyloje. Pasitenkinimas - vienas žvilgsnis į jį gali teikti pasitenkinimą, padaryti tave ramų ir nuvesti į tylą - būk patenkintas šventimu taip pat.
Buda buvo tokioje tyloje, ramybėje - Budos įsikūnijimas yra labai reikšmingas. Kai žmonės jaduvanše užmiršo taiką, gerumą, meilę, tada prasidėjo nemalonumai. Buvo tiek daug didžiavimosi, kad Dievas yra mūsų nuosavas, todėl ką mums bereikia daryti? Tiesiog nesustokime šventę!
Kai yra šventimas, prisimink viena, kad tada protas plečiasi. Tame išsiplėtusiame prote nėra dėmesingumo/vienakryptiškumo, prarandamas jautrumas. Nesirūpinama nei vienu žmogumi. Kaip tai veikia kitą žmogų net nekyla minties. Žmogus tik apimtas savo paties nuotaikos. Dažnai asmuo, kuris yra laimingas pasimeta savo paties fantazijose, praranda visą suvokimą.
Kai atėjo Buda, sąmoningumas paplito visur. Tai yra labai reikšminga. Svarbu, kad po šventimo būtų tyla. Bet po tylos, jei asmuo išlieka tylus, tada viskas atvės/užges. Tai nukris į tamoguną (inerciją/neišmanymą).
Todėl pasakyta, kad Kalki įsikūnijimas atvyko jodamas ant arklio. Kas yra "arklys"? Jis vadinamas "Ašva". Sanskrito kalboje "Ašva" yra tik vienas žodis "Arklys", ir šiuo momentu "dabartis"; "Šiva" reiškia vakar t.y. praeitis arba rytoj t.y. dar neatėjęs - "ašva" reiškia tą, kuris nėra vakar ar rytoj; kuris yra dabar, šioje akimirkoje.
Tavyje toks suvokimas prabus - tas Kalki sąmoningumas, kuris susijęs su dabartimi ir jaučia priklausymo jausmą visam pasauliui; kad šis pasaulis yra tavo paties. Jei tu tiki tuo, tada tai yra Kalki įsikūnijimo pergalė. Nei vienas nebelieka pašalinis!
Tai yra trumpas žvilgsnis į dašavatar (dešimt įsikūnijimų).
