Šri Šri Ravi Šankaras
Meilė yra labiausiai ieškoma, bet mažiausiai išreiškiama gyvenimo paslaptis. Mes bandome išreikšti meilę įvairiausiais būdais, ji vis tiek išlieka paslaptimi. Ir retai nutinka, kad meilė išreiškiama pilnai, visiškai.
Jėzus ir meilė yra sinonimai. Jei tu sakai meilė, tau nereikia sakyti Jėzus, ir jei sakai Jėzus, tai reiškia meilę. Jėzus kartą pasakė: "Jei prašysi Dievo mano vardu, ko tik tu prašysi, bus duota. Nes Dievas yra meilė." Atrandame tokią pilną meilės išraišką Jėzuje. Kokius tik mažus trumpus įspūdžius gali patirti šen bei ten rodo tą pilnatvę, tą aukščiausią neišreiškiamo išraišką, kurį gyvenimas stengiasi išreikšti visą laiką.
Meilė padaro tave silpną, bet suteikia tau dangaus karalystę. Koks stiprus bebūtum, tu esi silpniausias, kai esi įsimylėjęs. Tačiau meilė yra stipriausia jėga šioje visatoje. Kadangi meilė padaro tave silpną, ji taip pat yra baisi. Tarp tūkstančių, tik keli sekė Jėzų. Daug girdėjo, tačiau tik keli atėjo. Net po daugelio stebūklų, tik saujelė žmonių galėjo jį atpažinti.
Jėzus sakė: "Atėjau supriešinti vyrą su vyru, tėvą su sūnumi, dukterį su motina." Tik keli žmonės tikrai suprato, ką tai reiškia. Ką tu laikai savo draugu, iš tiesų nėra tavo draugas, nes jis ar ji sustiprina tavo tikėjimą medžiaga ir susilpnina dvasią. "Aš atėjau supriešinti vieną su kitu, aš atėjau uždegti ugnį, ne taiką." Jėzus taip pasakė, nes žinojo, kaip giliai žmonės miega. Kai kalbi ką nors gražaus, taikaus, visi užmigs, ir kai yra kas nors stulbinamo, žmonės prabunda ir klauso. Taip veikia žmogaus protas. Ir Jėzus įdėjo visas pastangas, kad žmogus peržengtų protą ir patektų į sielą, į dvasią, į gyvenimo šaltinį, tikrąjį Aš. Tu pralauži ribotas tapatybes ir atpažįsti Dieviškumą savyje. Tu esi žymiai daugiau nei tik žmogus; tu esi Dieviškojo dalis. Ir tu paveldi karalystę. Ir ta karalystė yra tiesiog čia, tiesiog tavyje.
Meilė neturi nei vardo, nei formos. Meilė yra abstrakti, tačiau ji yra labai konkreti. Ji neturi nei vardo, nei formos, bet pasireiškia visuose varduose ir visose formose. Tai yra kūrybos paslaptis. Tu gali matyti meilę visur kūrinijoje, jei tik turi akis pamatyti ją. Tiesiog pamatyk paukštį ir mažus paukštelius lizde. Paukštis atskrenda, ir kaip jis maitina jaunesnius. Pamatyk mažylius paukštelius laukiančius motinos paukštės. Tame yra meilė. Yra meilė tarp žuvų. Yra meilė danguje. Yra meilė po vandeniu. Yra meilė ant žemės. Ir yra meilė kosmose.
Kiekviena forma pilna meilės, ir kiekvienas vardas atstovauja meilę. Ir taip Jėzus yra Viena su Tėvu. Tėvas yra Vienis su savo kūryba. Indijoje kūryba ir kūrėjas yra palyginami su šokiu ir šokėju. Šokis negali egzistuoti be šokėjo. Šokėjas yra kiekviename šokio judesyje. Kūrėjas yra kiekvienoje kūrimo specifikacijoe. Tai yra, kas yra visur esantis, viską galintis. Jei Dievas yra visur esantis, jis yra visur, argi ne? Kūrėjas, jei jis skiriasi nuo kūrimo, tada jo nėra jo kūryboje. Tada jis nėra visur esantis. Visas Dievo apibrėžimas išnyksta.
Meilė yra visur, bet kame nors ji pasireiškia pilnai. Ir žinios apie tikrąjį Aš veda tave link tos pilnos meilės išraiškos, meilės sužydėjimo. Jos pakelia tavo akis nuo visų smulkių mažų dalykų. Vienas Dieviškumas aprūpina kiekvieną. Nei pitonas eina į darbą, nei paukštis sunkiai dirba. Visais pasirūpinama. Viskuo pasirūpinama.
Jėzus pasakė: "Mylėkite vienas kitą taip, kaip aš myliu jus." Ko daugiau reikia, kad pamatytum šį meilės įsikūnijimą?
