Abejonė negali patekti ten, kur jaučiamas artumas. Abejonei pasirodyti reikalingas atstumas. Niekada neabejojate tuo, kas jums yra brangu, kas yra arti jūsų. Meilėje net ir objektas atgyja. Jums kalba akmenys, medžiai, saulė, mėnulis, o visos būtybės tampa gyvos, dieviškos. Geisme net ir gyvas padaras tampa paprasčiausiu objektu. Net ir žmones norite naudoti kaip daiktus. Štai keli pagrindiniai meilės ir geismo požymiai. Jie tokie skirtingi, tačiau tokie panašūs! Jei jų rasite daugiau, sąrašą galite papildyti.
Geismas sukelia įtampą
Meilė suteikia atsipalaidavimą
Geismas dėmesį sutelkia į dalį
Meilė dėmesį sutelkia į visumą
Geismas sukelia smurtą
Meilė atneša pasiaukojimą
Esant geismui norite pagriebti ir turėti
Meilėje, norite duoti ir paklusti
Geismas sako – noriu, kad turėtum viską, ko aš noriu
Meilė sako – noriu, kad turėtum viską, ko tu nori
Esant geismui dedamos pastangos
Meilė pastangų nereikalauja
Geismas sukelia karštligiškumą ir nusivylimą
Meilė sukelia troškimą ir skausmą
Geismas įkalina ir žlugdo
Meilė išlaisvina ir išvaduoja
Geismas reikalauja
Meilė užsitarnauja
Geismas jus supainioja
Meilėje esate susikaupęs ir apsvaigęs!!
Geismas yra tik tamsus ir monotoniškas
Meilė turi daugybę būsenų ir atspalvių
Nutraukus žmogaus geismą, jis tampa piktas ir pradeda neapkęsti. Neapykanta šių dienų pasaulyje kyla ne iš meilės, o iš geismo. Meilė yra žaismingumas, o geismas yra pilnas suktybės ir manipuliacijos. Šiva, nekaltumo ir meilės įsikūnijimas, meditavo. Jo meditaciją sutrikdė gėlių strėlė, kurią paleido geismo valdovas. Kai tik Šiva pabudo, jis atmerkė savo trečiąją akį, o geismo valdovas Manmatha (tas, kuris supykdo protą) pavirto į pelenus. Visi šventė, mėtydami vienas į kitą spalvas, supratę, kad gyvenimas yra spalvingas. Mes gyvenime vaidiname daug vaidmenų. Jei visus vaidmenis sumaišytume, pasidarytų tamsu, taip kaip ir sumaišius visas spalvas. Išmintingieji kiekvieną vaidmenį vaidina atskirai, kaip ir spalvos, tvarkingai išdėstytos vaivorykštėje.
