Priklausymo pavojai ir įsipareigojimo pranašumai

Bendrumo jausmas gali išprovokuoti visokių neigiamų dalykų: reikalavimus, pavydą, supratingumo stoką, nedėkigumą. Tiesiog pažvelk į svo gyvenimą: svetimiems esi malonesnis, dėkingesnis ir kur kas dėmesingesnis negu žmonėms, kurie tau "priklauso". Priklausymo jausmas sumažina dėkingumą, sąmonigumą ir leidžia įsigalėti reikalavimamas, kurie sunaikina meilę. Tai yra didžiausia santykių problema. Su priklausymo jausmu ateina neatsakingumas ir abejingumas.

Pažiūrėk: priklausymas gali tave padaryti nejautrų ir nuobodų, jis gali sunaikinti gyvenimo žavesį. Tačiau kas ir kam šiame gyvenime priklauso? Esi čia atvykėlis, ir visi tau yra svetimi. Palaiminti tie, kas jaučiasi esą atvykėliai.

Nepažįstamam žmogui jautiesi labiau įsipareigojęs negu artimam. Įsipareigojimas yra labai naudingas savo eso kontroliuoti; jis padaro tave kuklų. Nėra didesnio priešnuodžio prieš ego už nuolankumą - pastarasis yra visų gerųjų savybių pradžia.

Žmonės visaip priešinasi įsipareigojimams. Jie nesuvokia, kad įsipareigoja nuolat - nesvarbu, duoda jie ar ima. Nenuovokūs žmonės mano, kad įsipareigoja tik imdami. Išmintingi žino, kad ir duodami įsipareigoja, nes kitas priėmė, ką tu davei. Taigi visais atvejais, duodamas ar imdamas, susisaistai įsipareigojimais. Ir net jei kas nors nei duoda, nei ima, jis vis tiek įsipareigoja, nes išlaisvina tave nuo matomų įsipareigojimų. Tu esi įsipareigojęs net ir tiems, kurie tavęs neįpareigoja.

Gyvybė, tu, nuolat atsinaujina tapdama pašaliečiu šiame sename ir gerai pažįstamame pasaulyje. Kiekvieną akimirką jame esi tiesiog perkrautas į(si)pareigojimų ir visiškai svetimas.

Belongingness can bring about a host of negative emotions. Like demand, jealousy, unawareness and lack of gratitude. Just look into your own life, you feel more grateful to strangers than the people you feel "belong" to you. Belongingness reduces gratefulness, awareness, and gives rise to demands which destroys love. This is the biggest problem in relationships. People are nice to strangers and give more attention to them. With a sense of belongingness comes carefreeness and lack of attention.

Look belongingness can make you insensitive, dull, and take away the charm in life! Anyway, who belongs to whom in this world? Here you are a stranger and everyone is a stranger to you! Blessed are those who feel themselves as a stranger! You feel more obligation to a stranger than the person you feel belongs to you. Obligation is very good to keep a check on your ego. It makes you humble. There is no greater antidote to ego than humility. Being humble is the beginning of all virtues.

People have such resistance for obligations. They do not realize that they are always under obligations, whether giving or taking! Dull people think that one is obliged only when one takes. The wise knows that even when one is giving one is under obligations, as the person has accepted what one gives. So whether you give or take you are under obligations. And if someone does not give or take, you are still under obligation! For they are freeing you from visible obligations!!

That is to say, you are obliged to all those who do not make you obliged!!! A Got it?

Life (you) renews itself everytime by becoming a stranger in this old and familiar world. You are simply loaded with obligations and you are a total stranger in this world every moment!

How does it feel (Laughter!)