Jei stebėtum savo elgesį, pamatytum, kad daryti ką nors gera atidėlioji, tačiau skubi, kai pasitaiko nuveikti ką nors blogo. Pavyzdžiui, kai esi supykęs, nori tai išreikšti tučtuojau.
Ar žinai kodėl? Gerosios savybės yra pati tavo prigimtis, kuri niekada niekur neišnyks, o štai ydos tau iš prigimties nebūdingos ir todėl tave paliks. Neigiamos tendencijos yra trumpalaikės ir - jeigujų apimtas nesuskubsi veikti - greitai praeis. Nusivylimas ir pasipiktinimas negali ilgai užsibūti, juolab vienodai intensyvūs. Taigi veikiausiai esi susirūpinęs dėl to, kad tavo trūkumaitave paliks, jeigu jų nepalaikysi veikdamas.
išmintinga atidėti veiksmus, kylančius iš ydų, - jos neužsibus, ir neatidėliojant daryti ką nors gero, - antraip tęsi šį vilkinimą dar kelis ateinančius gyvenimus. (Juokas!!!)
