Gurudėv, tu kalbėjai apie būtinybę atleisti tiems, kurie mus užgavo ir išdavė. Bet man yra žymiai sunkiau atleisti sau ir paleisti kaltę, kurią jaučiu, nes kitus įskaudinau ir išdaviau.
Sri Sri Ravi Shankar: Jei atrandi, kad turi nuodėmių, atiduok jas man, aš jomis pasirūpinsiu. Nesijaudink dėl to. Atiduok man savo praeitį, ir aš prisiimsiu atsakomybę už tavo praeitį. Tau dėl to nieko nereikia daryti.
Tu išvaduota nuo savo praeities. Užmiršk ją. Eik pirmyn į ateitį. Ateitis yra tau paduota ant lėkštelės, šviežia; todėl palik savo praeities drabužį čia. Judėk iš naujo ir atvira į kitą lygį, supratai?
Ar žinai, kai mokinys ateina pas meistrą, mokiniui duodamas kitas vardas, kad pažymėtų naują gimimą. Tai yra antras gimimas. “Iki dabar, kokias klaidas padarei, tu jas padarei iš puikybės, jas padarei iš aistros, jas padarei iš godumo, jas padarei iš pykčio”.
Tu išvaduota nuo savo praeities. Užmiršk ją. Eik pirmyn į ateitį. Ateitis yra tau paduota ant lėkštelės, šviežia; todėl palik savo praeities drabužį čia. Judėk iš naujo ir atvira į kitą lygį, supratai?
Ar žinai, kai mokinys ateina pas meistrą, mokiniui duodamas kitas vardas, kad pažymėtų naują gimimą. Tai yra antras gimimas. “Iki dabar, kokias klaidas padarei, tu jas padarei iš puikybės, jas padarei iš aistros, jas padarei iš godumo, jas padarei iš pykčio”.
Šie yra keturios durys į pragarą: geismas, godumas, pasipūtimas ir pyktis. Tu padarei klaidą dėl šių keturių. Nėra penkto. Palik šiuos dalykus. Dabarties akimirkoje tu esi tyra. Tikėk savo tyrumu dabarties akimirkoje. Tiesiog prisimink tai.
Atiduok man savo praietį, tikėk savo tyrumu dabarties akimirką ir entuziastingai judėk pirmyn.
Viežpats Krišna Gitoje(Hindu epo Mahabharata šventraštyje) sako Ardžunai tą patį: “Ardžuna, tu bandai atsikratyti savo nuodėmių. Tai neįmanoma. Aš tave išvaduosiu iš tavo nuodėmių, nesijaudink dėl to. Tiesiog palik savo protą man, aš pasirūpinsiu tavo praeities nuodėmėmis. Nesielvartauk dėl savo praeities”.
Aš sakau tą patį. Nesielvartauk dėl praeities; palik ją ir judėk pirmyn.
