Galva nerimauja, o širdis jaučia. Vienu metu negali funkcionuoti abu: kai dominuoja jausmai, nerimas išnyksta.
Jeigu daug nerimauji, tavo jausmai miršta, o tu lieki įstrigęs galvoje. Nerimavimas tavo protą ir širdį padaro inertiškus ir atbukusius, vagia tavo energiją ir neleidžia blaiviai mąstyti. Nerimas tave supainioja ir įvilioja į narvą. Rūpesčiai yra netikri, nes jie susiję su ateitimi.
Kai jauti, tavęs nekamuoja nerimas. Jausmai yra kaip gėlės - jos sudygsta, pražysta ir nuvysta. Jausmai sukyla, atslūgsta ir išnyksta. Kai išreiški jausmus, jauti palengvėjimą. Supyksti, išreiški savo pyktį ir netrukus jautiesi gerai. Arba jei esi prislėgtas - išsiverki ir atsigauni. Jausmai trunka trumpai, o paskui nunyksta; nerimas graužia kur kas ilgiau ir galiausiai tave suėda.
Jausmai padaro tave spontanišką. Vaikai jaučia, todėl jie yra spontaniški. Suaugusieji nuslopina savo jausmus ir pradeda nerimauti. Nerimas blokuoja veiksmą, o jausmai jį išjudina. Jaudintis dėl neigiamų jausmų - išganinga, nes tai juos pažaboja, neleidžia, kad jų apimtas veiktum. Dėl teigiamų jausmų mes paprastai nesijaudiname. Tiesa, būna, kad dėl jų imi nerimauti, - jei galvoji, kad esi pernelyg jausmingas.
Paaukodamas savo rūpesčius - meldiesi, o malda tave atveda prie jausmų.
The head worries and the heart feels. They cannot function at the same time. When your feelings dominate, worry dissolves. If you worry a lot, your feelings are dead and you are stuck in the head. Worrying makes your mind and heart inert and dull. Worries are like a rock in the head. Worry entangles you. Worry puts you in a cage. When you feel, you do not worry. Feelings are like flowers, they come up, they blossom and they die. Feelings rise, they fall and then disappear. When feelings are expressed, you feel relieved. When you are angry, you express your anger and the next moment you are all right. Or you are upset, you cry and you get over it. Feelings last for some short time and then they drop, but worry eats you for a longer period of time, and eventually eats you up. Feelings make you spontaneous. Children feel, so they are spontaneous. Adults put brakes on their feelings and they start worrying. Worrying about anything obstructs action while feelings propel action. Worrying about negative feelings is a blessing because it puts the brakes on those feelings, preventing you from acting on them. Usually one never worries about positive feelings. Worries are uncertain. Worrying takes away your energy; you cannot think clearly when you worry. Offering your worries is prayer and prayer moves you in feelings.
